„Dėkoju Aukščiausiajam iš naujo už kiekvieną su jais praleistą dieną – kaip už pačią brangiausią Gyvenimo dovaną.“ (Tautvyda Marcinkevičiūtė. VII)
Spalio mėn. lankėme senoles: šis mėnuo skirtas senjorams, nors jis galėtų tęstis visąlaik. Pasisėmėme optimizmo ir didelio noro kurti, gyventi. Visos: Julijona Jakubynaitė (90 m.), Marytė Svetulevičienė (87 m.), Monika Kazlauskienė (85 m.) ir Danutė Jusevičienė (88 m.) buvo aplankytos be išankstinio perspėjimo, todėl viskas buvo netikėta ir nesuvaidinta. Vėliau dar lankėme Bronę Milienę (79 m.). Ja gražiai rūpinasi vaikai. Išvykusios iš namų buvo senjorų sąrašo jaunėlės: Elena Michailovienė (78 m.) ir B. Valaitienė. Su jomis susitikimą planuojame vėliau.
Marytė Svetulevičienė mus sutiko išsigandusi, kad pulsim jai siūlyti, ką įsigyti ar kokių negerų ketinimų vedami atėjom, bet vos prisistačius ir įteikus gėlytę, namų durys ir širdis buvo atverta. Ji džiaugėsi, kad vaikai ja rūpinasi ir didesnio padėjimo dar jai nereikia…
Apsilankymas pas Moniką Kazlauskienę buvo labai šiltas – ji tarsi laukė mūsų ateinat. Moteris nuolatos šypsojosi ir džiaugėsi, kad ją supa puikūs kaimynai, kurie ja pasirūpina ir aplanko. Nors sveikata pasigirti ir negalinti, bet žinanti, kad reikia džiaugtis kiekviena diena.
Danutę Jusevičienę, buvusią bibliotekininkę, žmonės apibūdina, kaip visada pasitempusią ir elegantišką. Jie neklysta. Ji pasakojo, kad visuomet buvusi aktyvi moteris ir nuolat pergyvenanti dėl Babtų aplinkos, todėl jai svarbu, kad Babtai visada būtų tvarkingi. Danutės didžiausias noras, kad žmonės skaitytų, kad miestelis turėtų savo paplūdimį ir būtų išpuoštas gražiais gėlynais. Tokį norą, kad skaitytų visi žmonės turi ir buvusi mokytoja Janina Mykolaitienė (83 metai). Šiuo metu ji guli ligoninėje, todėl jai sugrįžus, būtinai ją aplankysime. Dėl ligos, didelio kojų skausmo ją lanko savivaldybės darbuotoja, Babtų miestelio bibliotekos vaikai – knygnešiai pastoviai neša jai skaityti knygas.
Sunkiausia buvo patekti pas Julijoną Jakubynaitę (ji sunkiai girdinti), tik kaimynės pagalba prisibeldėme iki jos. Tai buvusi Babtų LSDI mokslininkė, šviesios ir geros atminties, iki šiol skaitanti knygas (nors akys jau silpnėja). Jas ypatingais atvejais parūpina sūnėnas. Šiuo metu J.Jakubynaitė buvo susilaužiusi ranką, bet pasidžiaugė, kad gerai gyja. Ji labai džiaugėsi šiltomis dovanomis: pledu, kurį įteikė Babtų bendruomenės pirmininkas Laurynas Straukas, ir kojinėmis, kurias įteikė Babtų miestelio bibliotekininkė. Julijona pasidžiaugė atneštais naujais žurnalais. Buvo susitarta ir dėl susitikimo sekantį kartą atnešant skaityti bibliotekos knygas. Viską vainikavo Kauno raj. savivaldybės tarybos nario, ūkininko Romo Majausko, sutaisytas klausos aparatas – grįžo galimybė gerai girdėti, o tai labai svarbu senolei su silpstančia klausa. Įteikta gėlių puokštė primins gražųjį 90 metų jubiliejų.
Penkios skirtingos moterys, bet visos nuoširdžiai linkinčios geresnio rytojau ne sau, bet Babtams primins mums apie apsilankymą pas jas, o kiekvienam iš mūsų – Laurynui Straukui, Danguolei Barkauskienei, Loretai Gulbinienei, Neringai Bajerčienei, Vilmai Petravičienei, Romui Majauskui, Onutei Rubinskienei – bus svarbūs Konfucijaus žodžiai: „Negalima pamiršti tėvų ar žmonių amžiaus; čia buvo vietos ir džiaugsmui, ir rūpesčiams, ir skausmui.“
