Sekmadienį, balandžio 12 dieną, Babtų kultūros centre klegėjo vaikai: jie šventė Atvelykį, dar vadinamą Vaikų Velykėlėmis. Nuo seno šią dieną visas dėmesys skiriamas vaikams, jų linksmybėms, dainelėms, žaidimams, mįslėms, minklėms ir, žinoma, margučiams ridenti.
Kadangi dangus nuo ryto grasino lietumi, geras pusšimtis vaikučių susirinko po jaukiu Babtų kultūros centro stogu. Gausi ir darni komanda atvyko iš Pagynės globos namų. Kvepėjo šventiniais pyragais, krepšeliuose pūpsojo margučiai, o vienas didžiulis margaspalvis velykinis „kiaušinis“ puikavosi prie scenos – tai įspūdingas Rimos Mikalauskienės ir bendruomenės moterų kūrinys iš popierinių servetėlių, prie kurio visi labai veržėsi fotografuotis.
Renginį pradėjusi Velykų bobutė – Babtų bibliotekos vedėja Danguolė Barkauskienė – su pagalbininkėmis pakvietė vaikus burtis į komandas ir parungtyniauti, kam geriau seksis mėgdžioti gegutės, pempės, vyturėlio ir kitų pavasario giemininkų balsus. Paukščių giesmės juk žadina pavasarį, kviečia grįžti į žemę šilumą ir saulę. Pačiulbėję, paulbėję, vaikai minė mįsles. Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą (Kiaušinis). Po kiemą vaikšto panelė su šimtu suknelių (Višta). Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti (Kiaušinis ir viščiukas) ir daugybę kitų.
Neveltui visą popietę kalba sukosi apie paukščius ir kiaušinius. Juk kiaušiniai simbolizuoja gimimą, pavasarį žydintį ir klestintį gamtos pasaulį. Velykų kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai magiškų, ypatingų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o ūkininkams būdavo patariama užkasti margučius laukuose, kad juose gausiau derėtų derlius. Namuose laikomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.
Saulučių raštai ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių – kad laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų. Vaikai savo kūrybiškumą galėjo parodyti piešdami raštus ant popierinių margučių, kuriais paskui buvo papuoštas Velykų medis. Paskui visi gėrėjosi, kokiais būdais marginti parodėlėje eksponuoti margučiai. Pasirodo, buvo ir tradicinių vašku margintų, svogūnų lukštais ir žolelėmis dažytų, megztų iš siūlų, veltų iš vilnos ir net drožinėtų medinių kiaušinių!
Tikros azartiškos linksmybės užvirė paskelbus margučių ridenimo varžytuves. Rungėsi ir vyresnieji, ir patys mažiausieji. Visi jose dalyvavę buvo apdovanoti skaniomis dovanėlėmis – saldumynais, šokoladiniais kiaušiniais, ledinukais. Vaikai vaišinosi naminiais pyragais, sausainiais, gėrė saldžią arbatą ir gaivias sultis, kramsnojo morkytes.
O kur dar kiaušinių nešimas šaukšte, kepto obuolio valgymas dviese, ratelis su šluota ir daugybė kitų įdomių žaidimų – organizatorių išradingumui, atrodo, nebuvo ribų. Vaikai įsilinksmino ir įsisiautėjo taip, kad nenorėjo skirstytis. Šypsojosi ir tėveliai – graži sekmadienio popietė sužavėjo visus.
Nuotraukos Vidos SABALIAUSKIENĖS
